riebus

riebùs, -ì adj. (3, 4) 1. SD370, H, H174, R, , Sut, N, K turintis daug riebalų: Kiaulės mėsa riebì J. Tokios riebiõs męsos mes nevalgom Dov. O tai ríebūs lašiniukai, kad vieni taukai Vdžg. Lašiniai ríebūs Nmč. Nupirkau iš krautuvės galvą paršo tokią riebiáusią Slnt. Išverda tą košę, ir ana y[ra] toki riebì, mesena skani, tad vadinas šiupinys Kl. Ot ríebūs ir gardūs kopūstai! Šlčn. Kopūstai verdami buvo su lašiniais, kuo riebesni Sk. Tavo taukai, rastum, kaip barsuko riebūs – visas tik liuli, pilvas kliuksi Trgn. Kanapių aliejus labai skanus ir daug riebèsnis kaip sėmenų Antr. Ríebūs kąsniai KI434. Riebūs taukai par smakras teka . Sūrelis riebus SD141. Karvė penktu veršiu – pieno daug duodanti, pienas dideliai riebùs esąs Mžk. Riebuõm pienu vaiką girdžiau Dglš. Kedro riešutėliai labai riebūs, turi aibę vaistingiausių medžiagų ir vitaminų . Riẽbios silkės buvo Lpl. Nė vienos žuves nėr tokios riebiõs, kap šitas ungurys Aps. Per Kūčias valgyt riebaus nieko negalėjai Sk. Riebusis aliejus ŽŪŽ133. | Ale riebì (maistinga, soti) juoda duona buvo Švnč. Riebiasis kazalėkas I. | prk.: Tau nū an miego [ = išsimiegoti] bus riebùsis četvergas: jau kad strėbsi, tai strėbsi, tris naktis nemigęs Lp. Ríebią dieną (kai riebiai valgoma, ppr. per šventes) reik pravažiuoti jauną arklį, kad riebus būtų Bržr. Šiandie riebùsis panedėlis (pirmadienis prieš Užgavėnes), reik devynissyk valgyt Gs. ^ Kas riebiausias ant svieto? – Žemė B419. Kas už visus riebesnis? (žemė) Slk. Kas riebiausias? (žemė) Dkš. Niekas nesako, kad riebi, bet visą svietą maitina (žemė) LTR(Rk). Riebi žuvis – riebi sriuba LTR(Srd).
riebù n.: Riebù gardu Plv. ^ Du grybu – per riebu PPr328. riebiaĩ adv. SD370, Sut, N, K: Jos vaikai riebiaĩ nevalgo Rm. Privalgiau riebiaĩ – kažin ką griebsiu, kad nebūt bloga an širdies Kp. Kūčioj nemožna niekas valgyt riebiaĩ, tiktai tep kas prasta Aps. Reikia neriebiaĩ valgyt JnšM. Juo riebiaĩ valgysi, juo sveikata ilgesnė Šts. Riebiaĩ užutrina bulbienę, o kopūstus da riebiaũ Krs. Valgė riebiai uždarytus barščius .riebaluotas: Visų smakrai [valgant] riebūs paliko – galėjom eiti šeimynos samdyti M.Valanč. Ar šeimynos eini samdyti su riebiu snukiu? LTR(ž.). Ką riebèsnis kailis, tai ilgiau [raugina], o kap kūdesnė avis, tai greičiau Eiš. Kad ríebios (prakaituotos) vilnos – net rankos susitraukia Ds. Riebus blizgesys GTŽ16. ^ Papo pilvas riebùs (samtis) Dv.
2. Sut, K, End, Grg, Lpl nutukęs, nusipenėjęs, apkūnus, apvalus, įsiganęs: Ana vaši – neriebì, o ta riebì kaip tešla J. Riebùs negal tavaliotis kaip liesus J. Riebùs riūkia eidamas J. Vaikiukas riebus SD310. Žmogus drūtai riebùs, žinok – širdis nesveika Lb. Riebèsnei [moteriai] blogiau: kai bloga (liesa) buvau – geriau Lel. Nieko nevalgė, tik žindė, o tokis riebùs buvo [vaikas] Pls. Ai riebì, graži, rankos net ažsigraižę Mlk. Iš prasto valgio nebūsi riebùs Str. Dėko (kodėl) an senatvės paliekta riebì žmonės? Trk. Ją nors aruodan statyk, riebi nebus Vlk. Riebiáusias veršis suganytas Alks. Atsineš avelę, katara riebiáusia, ir pasipjaus Grv. Avelę papjoviau vakar – riebì: jeigu pečiun padėtum, tai nieko nelikt Rdš. Ažu ríebų dauges moka Dv. Karvė ne riebiója, neliuna Ktk. Jų karvės riebios: vanduo nestova ant nugaros Lkž. Kap riebùs arklelis, graži pavalkai, gera važiuotie Aps. Gražus suganytas, riebùs arklys Ob. Tokios ríebios ežere žuvys Ob. Te gyvatės tokios didelės, ríebios kai kočėlai Str. Ir regėtų iš vandenio kopančias septynias gražias riebias karves BB1Moz41,2. Riebùtis mano berniukas, kaip inkstelis Sdk. Tavo vaikas riebùs riebutùkas Mrj. Marti graži, tokia riebùkė Mrj. Ką jisai par riebùs bus – nusilaksto daugiáu Jrb. | Kubezdelis kai žalias, tai riebùs; išdžiūvo – tai tik piš, i nieko neliko Dkšt. | prk.: Tasai valgymas šventasis … ir dūšią teip ríebią daro DP134. ^ Ana riebì lygu ruzlis J. Nu riebì yr kaip meška Tl. Riebì kaip malūnininko karvė Ukm. Riebus kai meitėlis LTR. Riebi it malūnininko kiaulė Pln. Riebus it mėsininko šuo Pln. Riebus kaip barsukas LTR(Pšl). Karvė riebì kaip slyva Ktk. Riebì kap meknys Lp. Rudenį šerniukai ríebūs kap butelukai Alv. Riebus kai velėna Švnč. Riebùs kai kirvis, apskritus kai Tauragnas (iron. apie liesą žmogų) Krd. Riebus kaip šunbajorio kuinas LTR(Grk). Kol riebus sulys, liesus padvės VP25. Kol riebusis sukūs, liesusis kapuose supus LTR(Srd). Kol riebioji karvė suliesės, tai kūdoji ir išdvės PPr266. Kas asabas riebiáusis? – Klebono gaspadinė, mesininko šuo, melninko kiaulė KlvrŽ. Riebi kiaulė ne dirvonu – grūdais LTR(Ds). Riebi kiaulė – tušti aruodai LTR(Srj). Tuliojamas vilkas riebèsnis Šmn. Ujamas vilkas riebesnis Sim. Kad riebus tai riebus – nei varna nepalestų LTR(Mrj). Kur griebi, te riebi (apie turtingą) Ds. Griebi, kur riebi LTR(Jnš). Kūda riebi, bile tik prigriebi LTR(Lnkl). Kas riebus nepenėtas? (ledas) .
riebiaĩ adv.: Tavo žirgelis riebiai nupenėtas (d.) Lp. riebỹn adv. LL259: Jis, mat, pradėjo eit riebỹn ir numirė Slm. Kas valgo pluteles duonos, tai eina raudonyn, o nuo duonos neiškepusios – riebyn LTR(Ds). ^ Nei liuobtas, nei girdytas, o kasdien riebyn eina (ledas) LTR(Kp).
3. K.Donel1, N, K turintis gausiai maisto medžiagų augalams, trąšus, įtręštas (apie žemę): Žemė riebì, kur lobas – nieko žemė Švnč. Išnešiau kokias paplavikes, šiūst – tai žemė gera, riebì Vdk. Palangėj riebèsnė žemė, tai ir sprogsta greičiau slyvos Skdt. Riebiáusia žemė – kasmet užsikreta mėšlais Žr. Čia smėlys, čia žemė neriebì Antr. Tad diega sprausmes arba diegus par pusšeštos kurpės nu kita kito ir riebia žeme apipil S.Dauk. Riebùs laukas KII47. Ríebūs mėšlai KI434. Juo geresnis ėdesys gyvulių, juo riebesnis bus ir geresnis mėšlas A1884,78. Riebūs kai Šakių laukai Jrk121. Ten mano turtai, riebios dirvelės (d.) ž. 4. gausus, dosnus: Bus darbadienis riebus J.Marcin. Kad par Sekmines lyna, Kalėdos riebios Šts. Jei par Kalėdas yra daug sniego – riebūs metai LTR. Juk Dočys kasmets, sulaukęs rudenį riebų ir iškuldams savo javus, išgandina svietą K.Donel. Riebì česnis KII283. Pėtnyčios, subatos vis buvo riebios, nedėlios rytelį ažu duonos griebias LTR(Ob). Tokioms riebioms beneficijoms niekuomet netrūkdavo kandidatų . Šitai tu riebį turėsi gyvenimą (paraštėje riebus namus turėsi) ant žemės BB1Moz27,40. Nes dabar buvo neužžengęs ant ano kalno riebaũs ir gausaus DP595.
riebù n.: Bet dėlto vežikui arba lekajui po penkrublę davinėti, rodos, lyg būtų per riebu, – pasakė jaunasis Jarašiukas LzP. riebiaĩ adv.: Tokį straipsnį riebiai apmokėtų P.Cvir. Riebiaĩ elgasi su svetimais pinigais Šts. Apsitepęs riebiáusiai duoną ir ryna kaip smakas pakulas Vvr.
5. Žž sodrus, tarpus, vešlus: Kluonienos riebùs šienas Dglš. Riebùs šienas ilgai džiūsta Ktk. Riebì žolė ilgai nedžiūsta Krm. Riebì pušis nuo kapų, reikia perpjaut Slm. Riebesni atrodo linai, jei duobo[je] po pečiaus kaulų primeta džiovinant Šts. [Pieva] riebio dobilo apsčiai duoda K.Donel1. Ant ežero krantų augo magnolijos stambiais riebiais lapais A.Vencl. Toj vietoj, kur šiandien Viliūnų marės yra, žiloje senovėje žalia riebi pieva bujavus BsV381. Nuog Aser ateit riebi duona BB1Moz49,20. Ir rado riebią ir gerą ganyklą Ch1Krn4,40. 6. rašomas storomis, plačiomis linijomis: Laikraščiai apie tą mirusį poetą rašė riebiom raidėm J.Marc.
riebiaĩ adv.: Pirmieji trys sakiniai buvo riebiai užbraukti .tapomas tirštų dažų brūkšniais: Ji šluostė paveikslo rėmus ir žiūrėjo į riebius potėpius, tirštus dažų dribsnius V.Bub.
7. A1884,167, Vkš be smėlio priemaišų, grynas, lipus (apie molį): Riebùs molis pečiui plūkti netinka Kp. Riebùs molis geriau laiko Ds. Riebus molis – skyla Pc. Riebus molis nepraleidžia vandens, todėl kartais naudojamas pastatų pamatams izoliuoti iš išorės . Yra molis riebasaĩ Ėr. 8. Ml prk. nešvankus, nepadorus: Vienas už kitą riebesniais žodžiais plūdo kunigą P.Cvir. Savo riebiom istorijom jis visada susirasdavo klausytojų tarp berniukų . Martinkus dar drėbė kelis riebius ir piktus žodžius J.Dov.
riebiaĩ adv.: Labai riebiaĩ kalbi – nors ausis užsikišk Ėr. Jis ėmė taip riebiai kalbėti, kad nepadoru klausytis Jnš. Labai riebiaĩ ažvažiavai (pasakei) Skdt. Riebiaĩ sakė in ponų Dglš. Suplukęs virėjas riebiai keiksnojo .
◊ riebùs ką́snis geras laimikis: Mergina su tokiu dideliu kraičiu tai kiekvienam riebùs ką́snis Jnš.
ríebia rankà daug, negailint (duoti): Ríebia rankà daviau uogų Plng.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • riebus — riebùs, riebi̇̀ bdv. Àš neválgau riebiõs mėsõs, sriubõs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutirštintas labai riebus pienas — statusas Aprobuotas sritis pieno produktai apibrėžtis Iš dalies dehidratuotas pienas, kurio ne mažiau kaip 15 proc. masės sudaro pieno riebalai ir ne mažiau kaip 26,5 proc. – sausosios pieno medžiagos. atitikmenys: angl. condensed high fat milk… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • sausasis labai riebus pienas — statusas Neteiktinas sritis pieno produktai ryšiai: žiūrėk – grietinėlės milteliai šaltinis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 188 „Dėl Dehidratuoto konservuoto pieno ir Laktoproteinų (kazeinų ir… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • riebi — riebùs, riebi̇̀ bdv. Àš neválgau riebiõs mėsõs, sriubõs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nutekinti — 2 nutẽkinti tr. 1. L, Rtr, Š, KŽ, Akm, Č, Krs, Rm tam tikru prietaisu nudrožti, nulyginti; tekinant padaryti: Tekorius nutẽkino tricus (stričkas) prie staklių J. Nutẽkink man kotą pjautuvui NdŽ. Jis moka labai gražiai nutẽkinti įvairių žaislų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burbulis — 2 burbùlis, ė smob. (2) 1. kas neaiškiai kalba, murmeklis: Tas žmogus burbùlis – burba burba, nė suprast negali Krč. Ė burbùlis, burbuliuoja ir burbuliuoja Prng. Jis iš mažumės buvo toks burbùlis Sml. Mergaitė tokia burbùlė, kad nieko negali …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • riebumas — riebùmas sm. (2) DŽ 1. Q181, H, H174, R, Sut, N, K → riebus 1: Tai riebùmas barsuko taukų – tokiam šalty nesustingo Trgn. Silkės be galvų, ale kad riebùmas! Slm. Dabar pats riebùmas pieno, mat, an geros žolės Slm. Kitų karvių keturi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • taukai — taukaĩ sm. pl. (3) KBII54, K, Rtr, Š, BŽ508, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ; SD174,162, SD136,331,370, R, MŽ, N, I, L 1. gyvūnų riebalai; šių riebalų produktas (ppr. vartojamas maistui): Kiaulių taukai balti, minkšti rš. Kiauliniai taukaĩ PolŽ167. Žuvų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vaikas — vaĩkas sm. (4) KI421,685, KGr112, Sch 133,142, L, Š, Rtr; SD116,28, SD283,549, Sut, I, BzB337, LsB187 1. R, R85,223, MŽ, MŽ112,297, LL29 tėvams sūnus ar duktė: Tas tėvas turi daug vaikų̃ K. Bit jam daugis vaikų̃ Zt. Visas džiaugsmas su vaikaĩs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burgelis — 2 bur̃gelis scom. (1) riebus, riebaus veido žmogus: Kurs išsiėdęs, tas bur̃gelis, t. y. riebus J. Ta jūsų Agotė išsipenėjusi, ciela bur̃gelis Grg …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.